Nuo didelių korporacijų iki mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) - intelektinės nuosavybės turtas sudaro itin didelę bet kurios organizacijos bendros vertės dalį. Taip yra ne tik tada, kai intelektinės nuosavybės teisės parduodamos ir perkamos, bet ir tada, kai jomis naudojamasi licencijavimo ir franšizės būdu.

Intelektinės nuosavybės vertinimo svarba

Intelektinės nuosavybės vertinimas padeda nustatyti intelektinės nuosavybės turto, pavyzdžiui, prekių ženklų, dizaino, patentų ir autorių teisių, piniginę vertę ir įvertinti, kokį konkurencinį pranašumą įmonė gali turėti prieš kitas pramonės šakos įmones. Vienas iš didžiausių iššūkių MVĮ - kaip priskirti savo intelektinės nuosavybės vertę: kai kurios intelektinės nuosavybės teisės duoda tiesioginių pajamų (pavyzdžiui, licencijuoti prekių ženklai), o kitos (pavyzdžiui, komercinės paslaptys) yra vertingos tik kaip neigiama teisė neleisti kitiems kokiu nors būdu kėsintis į savininko verslą. Apskritai, bet kuri intelektinės nuosavybės teisė turi vertę, nes atgraso potencialius konkurentus. Tačiau tai sunku įvertinti bet kuriai įmonei. Dar sunkiau tai padaryti MVĮ, kurios neatlieka reguliaraus intelektinės nuosavybės audito ar neturi kitų nustatytų procesų ir gali nežinoti apie turimą intelektinę nuosavybę, pavyzdžiui, neregistruotas teises, tokias kaip autorių teisės.

Platesnis vaizdas

Žvelgiant iš perspektyvos, „Apple", kurios vertė viršija 355 mlrd. dolerių, laikoma vertingiausiu 2022 m. prekės ženklu pasaulyje, o „TikTok" - sparčiausiai augančiu prekės ženklu pasaulyje. 2022 m. technologijų sektorius išlieka vertingiausia pramonės šaka apskritai, o farmacijos sektorius laikomas sparčiausiai augančia pramonės šaka dėl COVID-19 vakcinų kūrimo visą 2020 m. pabaigą ir visus 2021 m.

Neseniai EUIPO kartu su Europos patentų biuru atliktas tyrimas atskleidė, kad intelektinės nuosavybės teisių turėjimas turi realią reikšmę bet kurios organizacijos dydžiui, veiklos rezultatams ir darbuotojų gerovei. Įmonės, kurioms priklauso nematerialusis turtas, paprastai yra didesnės (vertinant pagal darbuotojų skaičių), jų pajamos vienam darbuotojui yra vidutiniškai 20 proc. didesnės ir jos moka vidutiniškai 19 proc. didesnį darbo užmokestį, palyginti su įmonėmis, kurios neturi saugomo intelektinės nuosavybės turto. Tame pačiame tyrime taip pat nurodoma, kad didžiausią poveikį daro patentų turėjimas (53 %), po to dizaino (30 %) ir prekių ženklų (17 %).

Nors intelektinės nuosavybės vertinimą galima atlikti įvairiais būdais, nustatyti intelektinės nuosavybės turto piniginę vertę ir imtis veiksmų jam apsaugoti yra labai svarbu keliais lemiamais bet kurios organizacijos gyvenimo momentais, įskaitant tuos, kai

• siekiant pritraukti investuotojus ir partnerius bei apskritai komercinių galimybių (pavyzdžiui, universitetinių mokslinių tyrimų ir (arba) „spin off" įmonių kontekste);
• imantis licencijavimo ir franšizės iniciatyvų;
• sprendžiant ginčus su konkurentais ir kitomis trečiosiomis šalimis, kurios galėjo nepagrįstai pasinaudoti įmonės intelektine nuosavybe, pavyzdžiui, logotipu, išradimu ar dizainu.

Intelektinės nuosavybės vertinimas taip pat labai svarbus, kai įmonė ar atskiras kūrėjas bando užsitikrinti savo veiklos finansavimą: pavyzdžiui, miręs Davidas Bowie sugebėjo surinkti 55 milijonus JAV dolerių, remdamasis būsimu autoriniu atlyginimu už savo muziką.

Intelektinės nuosavybės supratimo svarba MVĮ

Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės svarbą bet kuriai organizacijai, labai svarbu didinti įmonių, turinčių mažiau vidinių išteklių nei didesnės įmonės, ypač MVĮ, informuotumą apie intelektinės nuosavybės vertę. Taip yra ir atsižvelgiant į tai, kad MVĮ, kuriose dirba apie 100 mln. žmonių, sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria daugiau nei pusę ES BVP.

Ateityje, atsižvelgiant į institucines pastangas sukurti sąžiningą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką ES, nematerialiojo turto svarba MVĮ greičiausiai taps dar didesnė, nes šiuo metu daugelis jų savo prekes parduoda internetu, o jų rinkos išsiplėtė už ES ribų. MVĮ reikia paramos, kad jos galėtų apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, kad ją būtų galima apsaugoti ir įgyvendinti už ES ribų. Elektroninės prekybos platformos čia yra pagrindiniai veikėjai, o jų įtaka didėja dėl išliekančio COVID-19 pandemijos poveikio.

[Eleonoros Rosati straipsnis paskelbtas vasario mėnesio „Alicante News" numeryje]