Prekybos ir pramonės rūmų steigimas buvo numatytas Austrijos imperatoriaus ir Vengrijos karaliaus Pranciškaus Jozefo I karališkuoju patentu, priimtu 1850 m. kovo 18 d. 1868m. paskelbtame ir iki 1934 m. galiojusiame pirmajame Vengrijos rūmų įstatyme buvo nustatyta privaloma narystė visiems Vengrijos prekybininkams, amatininkams, prekybos ir pramonės įmonėms.

Po Antrojo pasaulinio karo vyriausybės dekretu prekybos ir pramonės rūmai buvo panaikinti be teisinių įpėdinių. Visas jų turtas buvo perduotas valstybės iždui. 1948 m. buvo įsteigti Vengrijos prekybos rūmai - glaudžiai su valstybe susijusi institucija. 1985 m. pervadinti į Vengrijos ekonomikos rūmus, jiems buvo pavesta derinti Vengrijos ūkio subjektų interesus ir jiems atstovauti, be to, jie turėjo vykdyti klasikines rūmų funkcijas.

Nuo 1990 m. buvo galima steigti regioninius rūmus, o 1991 m. šeši regioniniai rūmai pradėjo veikti kaip savarankiški juridiniai asmenys. Įmonės ir verslininkai automatiškai tapo regioninių rūmų nariais, o Vengrijos ekonomikos rūmai toliau veikė kaip „skėtinė organizacija", apimanti ir koordinuojanti regioninių rūmų veiklą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

1994 m. XVI Ūkio rūmų įstatyme numatyta, kad rūmai vėl taps viešosios teisės subjektais. Įstatyme buvo nurodyta, kad rūmai turi būti atsakingi už ekonomikos plėtros ir organizavimo skatinimą, verslo augimo skatinimą, sąžiningos rinkos praktikos užtikrinimą ir pagalbą bendram ir bendram verslo subjektų interesų gynimui.

Remdamasi 1999 m. Parlamento priimtu naujuoju Rūmų įstatymu, Vyriausybė nuo 2000 m. lapkričio mėn. panaikino privalomą narystę rūmuose. 2000 m. spalio 30 d. vykusiuose neeiliniuose rūmų rinkimuose pirmininku buvo išrinktas Dr. László Parragh, bendrovės „Parragh Rt." generalinis direktorius, kuris šias pareigas eina iki šiol.

Be tradicinių uždavinių, svarbiausiais rūmų tikslais tapo MVĮ skatinimas ir kapitalo eksporto skatinimas.

Tarptautiniu lygmeniu pagrindiniai Rūmų tikslai - padėti Vengrijos verslininkams užsienio rinkose ir ieškoti naujų partnerystės galimybių, ypač su kaimyninėmis šalimis. Rūmų narystė Eurochamber ir ICC 1990 m. atvėrė naujus kelius intensyviai lobistinei veiklai.