Dažniausiai Anną Vanderbruggen galima rasti jos tyrimų laboratorijoje, kur ji dirba su klastinga juodąja mase, kuri yra jos revoliucinio grafito perdirbimo metodo dalis (juodoji masė - tai netvarkingas kobalto, nikelio, ličio ir grafito mišinys, likęs perdirbimo proceso metu).

Gali atrodyti, kad tai nėra įprastas superherojaus darbas. Tačiau kukli prancūzų geologė pelnė superherojaus statusą baterijų perdirbimo pasaulyje. Nes pirmą kartą ji suteikia galimybę perdirbėjams iš naudotų baterijų išgauti ne tik vertingus metalus, bet ir perdirbti grafitą.

Šią technologiją galima tiesiogiai įdiegti perdirbimo proceso metu.Dėl jos procesas tampa tvaresnis, be to, proceso pabaigoje gaunami du vertingi produktai.Perdirbėjai turės ir metalo, 
ir grafito miltelius, o ne tik vieną.

Tai labai naudinga tiek aplinkai, tiek Europos autonomijai grafito tiekimo srityje.
Grafitas yra labai svarbi žaliava, įtraukta į Europos Komisijos svarbiausių žaliavų sąraše.
Tai žaliavos, kurios yra būtinos Europos ekonomikai ir ekologiškam perėjimui.

Annos metodas sumažina anglies dioksido pėdsaką, susijusį su grafito gavyba ir valymu, kuris šiuo metu eksportui į Europą vykdomas Kinijoje. Taip naudojant perdirbtą grafitą iš senų baterijų sutaupoma labai daug CO2, nes nereikia kasybos ir intensyvaus valymo.

Kodėl taip svarbu perdirbti grafitą?

Ličio jonų baterijas sudaro daug įvairių vertingų medžiagų. Pavyzdžiui, elektromobilio akumuliatorių sudaro apie 6 kg ličio, 30 kg kobalto ir 100 kg grafito. Tačiau dabartinė ličio jonų akumuliatorių perdirbimo technologija reiškia, kad grafitas arba sudeginamas, arba patenka į sąvartyną. Taigi perdirbėjai ir Europos vartotojai praranda šią svarbią ličio jonų baterijų sudedamąją dalį. Šie akumuliatoriai savo ruožtu maitina viską - nuo išmaniųjų telefonų iki elektromobilių. Annos sprendimas leis Europai iš senų baterijų apsirūpinti kokybišku anodiniu grafitu, reikalingu ličio jonų baterijoms gaminti Europoje! Jos metodas gali panaikinti dalį dabartinės grafito kasybos ir intensyvaus valymo proceso poreikio. Šiuo metu šie procesai atliekami Kinijoje. Šiuo metu, norint pagaminti vieną toną anodinio grafito, reikia nuo dviejų iki trijų tonų iškasto grafito. Tai labai brangiai kainuoja: nuo 8 000 iki 20 000 JAV dolerių už toną grafito. Be to, šie procesai taip pat susiję su dideliu anglies dioksido išmetimu į aplinką.