Naujienos
13 Bir 2023
Pusė jaunų vartotojų mano, kad jiems priimtina pirkti klastotes, rodo EUIPO tyrimas
IN apsauga
Perception study: Half of young consumers find it acceptable to buy fakes
Naujas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atliktas tyrimas rodo, kad nors europiečiai vis atsargiau žiūri į klastotes ir neteisėtą turinį, kaina tebėra lemiamas veiksnys, nes jauni vartotojai dažniau mano, kad jiems priimtina pirkti klastotes.

Naujajame tyrime nustatyta, kad europiečiai vis geriau supranta riziką, susijusią su suklastotų prekių pirkimu ir prieiga prie turinio iš neteisėtų šaltinių. Tyrimo duomenimis, 80 proc. europiečių mano, kad už padirbtų produktų slypi nusikalstamos organizacijos, ir pripažįsta, kad tokie pirkiniai daro žalą verslui ir užimtumui. Be to, 83 % mano, kad perkant padirbtus produktus remiamas neetiškas elgesys, o du trečdaliai pripažįsta galimą grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai. Kalbant apie skaitmeninį piratavimą, 82 % sutinka, kad neteisėta prieiga prie turinio kelia pavojų, pavyzdžiui, sukčiai ir netinkamo turinio poveikis nepilnamečiams.

Nepaisant šių išvadų, tyrimas atskleidė, kad informuotumas ir elgesys nesutampa. Kas trečias europietis (31 %) mano, kad jam priimtina pirkti padirbtus produktus, jei originalaus produkto kaina yra per didelė. Tarp jaunesnių 15-24 metų amžiaus vartotojų šis skaičius išauga iki 50 %.

13 % europiečių prisipažįsta per pastaruosius metus sąmoningai pirkę klastočių. Šis skaičius gerokai didesnis tarp 15-24 metų amžiaus asmenų (26 %), tačiau jis sumažėja iki 6 % tarp 55-64 metų amžiaus asmenų ir iki mažiau nei 5 % tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų. Tyrime taip pat išryškėja skirtumai tarp šalių: pagal tyčinio padirbtų prekių pirkimo rodiklį pirmauja Bulgarija (24 %), po jos seka Ispanija (20 %), Airija (19 %), Liuksemburgas (19 %) ir Rumunija (18 %).

Viena iš pagrindinių priežasčių, atgrasančių nuo padirbtų produktų pirkimo, yra kaina. Prieinamesnę originalių produktų kainą 43 % respondentų nurodė kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios susilaiko nuo klastočių pirkimo. Taip pat svarbus vaidmuo tenka prastos kokybės rizikai (27 %), susirūpinimui dėl saugumo (25 %) ir teisinėms pasekmėms (21 %).

Tyrimas atskleidė vartotojų netikrumą dėl produktų autentiškumo. Beveik 40 proc. respondentų abejojo įsigyto produkto autentiškumu, o ES valstybėse narėse šis rodiklis skiriasi. Rumunijoje tokių abejonių turėjo 72 % vartotojų, o Danijoje ir Nyderlanduose - 26 %.

Be to, 41 % europiečių abejoja šaltinių, iš kurių jie gauna internetinį turinį, teisėtumu. Nepaisant to, 80 proc. respondentų mieliau renkasi legalius šaltinius, jei jie yra prieinami. Pažymėtina, kad 65 % mano, jog piratavimas yra priimtinas, jei turinys neprieinamas pagal jų prenumeratą.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Visą ataskaitą galite atsisiųsti čia.